Pasikviestų į savo kabinetą. Ne per padėjėjus, ne raštu, ne nusukęs žvilgsnį – Vladimiras pažvelgtų tiesiai į akis ir prabiltų: “gavau rimtų nusiskundimų tamstos darbu. Jei tai netiesa – apgink save. Jei tiesa – tu atleistas”. 

Dvejus metus stebinęs širdingomis dainomis, tapybos šedevrais ir iš kojų verčiančiais dziudo triukais, (ex)celencija V.Putinas griebėsi plunksnos  ir kaip tikras literatūros talentas vienu ypu parašė pirmą savo straipsnį į žurnalą. Rytoj užgniaužusi kvapą visa Rusija sužinos, koks Vladimiras kilnus, teisingas, tiesus ir sąžiningas, mat žurnalas “Rossijskij Pioner” išspausdins jo straipsnį “Kodėl sunku atleisti žmones”. Kaip tikras personalo vadybos guru, V.Putinas pasidalins savo karčia patirtimi, kaip sunku, bet kartais neišvengiama pasakyti sudie tiems, kurie darbui atidavė visą širdį, bet galiausiai vis tiek suklupo.

Ir netiesa, kad pavargusius arklius nušauna: V.Putinas dalyvauja azartiškose žirgų lenktynėse su blogeriu tapusiu D.Medvedevu ir apie staigią mirtį nė negalvoja. Juo labiau, kad vis suranda būdą krimstelėti savo įpėdiniui, spėriai  užaugusiam iki rimčiausio konkurento.

Ir dar tokio erzinančio, kad negali nepaimti plunksnos ir neparašyti graudaus pamokslo apie teisingą atleidimą iš darbo, matydamas, kaip su žmonėmis elgiasi D.Medvedevas. Įsivaizduokit tik - balandį iš pareigų be jokių skrupulų jis atleido KGB laikų V.Putino bičiulį (ir įtakingiausią žmogų Rusijos specialiosiose tarnybose). Ir net nepaaiškino generolui Valentinui Korabelnikovui nei už ką, nei kodėl , - galima tik spėlioti, kad generolas pasipriešino D.Medvedevo krašto apsaugos reformai.

Negana to, praėjusią savaitę lygiai taip pat atleistas Rusijos desanto vadas, taip pat artimas V.Putinui Valerijus Jevtuchovičius.

Žinoma, kad V.Putiną toks jo draugus ištikęs likimas labai sujaudino. Kas kita beliko darytik jei ne raštu išdėstyti elementarias atleidimo iš darbo taisykles, - kad prezidentas kitą kartą pasiskaitytų prieš kišdamas rankas prie generolų klano.

O gal premjeras-rašytojas-bosas, laikydamas plunksną rankoje užsisvajojo apie saldų paties D.Medvedevo atleidimą. “Nors širdis kraujuoja (“kaip vis dėlto sunku atleisti iš darbo”), tačiau sulaukiau rimtų nusiskundimų tavo darbu. Jei būtų netiesa, galėtum save apginti. Bet kadangi tiesa – tu atleistas”.