Šiandien paskambinau į keturias greitųjų kreditų firmas. Prisistačiau kaip jų klientė, - skolinga apie 500 litų, bet netikėtai prispausta finansinių sunkumų. Pasakiau, kad mano mokėjimo terminas nenumaldomai artėja, bet jau dabar suprantu, kad pinigų tą dieną neturėsiu – laikini netekau pajamų. Mano prašymas – atidėti mokėjimą trims mėnesiams, o už tai aš sutikčiau, kad būtų peržiūrėtos skolos sąlygos. Pavyzdžiui, padidintos palūkanos. Atsakymas visur toks pat – ačiū ne. “Galite vėluoti 20 dienų, o 21 dieną jūsų duomenys bus perduoti antstoliams”, sako Credit 24 atstovė Marina. Bandau ją sugraudinti – juk skambinu iš anksto, perspėju, mėginu tartis, su viskuo sutiksiu? Deja. Gintarė iš “Moment Credit” maloniai padrąsina - galiu vėluoti kiek tik man patinka, bet nuo 5-os vėlavimo dienos už kiekvieną dieną man bus priskaičiuojama po 1 proc. delspinigių nuo negrąžintos skolos. T.y., per mėnesį man prikapsės keli papildomi šimtai. Na o tada ir vėl manęs laukia tie patys antstoliai.

Tai ką daryti??! – graudžiu ir beviltišku balsu klausiu “Ferratum” ir “SMS Credit” mergaičių. “Nesiskolinti, jei nežinai, ar galėsi grąžinti”, - sako jos ir padėkoja, kad vis dėlto pasiskolinau.

Tokių kreditorių pajamos auga ant mielių, - kaip ir skolininkų gretos bei pasiskolintos sumos. “Creditinfo” duomenimis, iš viso greitaisiais kreditais šiuo metu yra pasinaudoję apie 20 tūkst. tautiečių, o jų skolos siekia 89 mln. litų – tai dešimt kartų daugiau negu prieš metus.

Kodėl apie tai rašau?

Nes kaip danguje, taip ir ant žemės – visur pardavinėjami pinigai. Brangiai. “Desperatiškojo” skolinimosi pavyzdžių netrūksta ir geopolitinėje dimensijoje.

Šiandien Tarptautinis Valiutos fondas paskelbė, kad per finansinius metus uždirbo 126 mln. JAV dol pelno, - ačiū krizei ir visoms nebeišsikapanojančioms valstybėms, sutinkančioms su bet kokiomis palūkanomis, kad tik galėtų įsitverti paskutinio dolerio.

Jei ne krizė, fondas šiuo metu gal jau būtų bankrutavęs. Pernai jo nuostoliai siekė 89 mln. JAV dol., šiemet turėjo būti dar 11 mln. didesni – TVF pinigai pasidarė kaip lietuviškas pienas, - ženkliai per daug, niekam nereikalingas, bet karvutės atsisakyti nedrąsu.

Užtat krizė viską sustatė į vietas. TVF dabar klesti ir prognozuoja, kad kitais metais užsidirbs 4 kartus daugiau pinigų, o 2010 m. pelnas viršys milijardą.

Beje, pinigų TVF gauna iš savo narių. Beveik be palūkanų šiuo metu fondui skolina Kinija, Brazilija, Venesuela, labai nedaug – Vokietija ir Prancūzija. Ir nors fondo misija – nelaimės akimirką gelbėti silpnas ekonomikas, dabar jo veikla daug panašesnė į greitųjų kreditų firmos, nei į nepelno organizacijos.

Vienoms – stipriosioms ekonomikoms arba savo “draugėms” (liaudiškai “po blato”) – TVF savo disponuojamas lėšas perskolina lygiai tokiomis pačiomis mažomis palūkanomis, kokiomis yra gavęs pats. Tokias paskolas nuolat be eilės ima Meksika, Pietų Korėja ir, beje, mūsų kaimynė Lenkija. Kitoms, vargetoms, tenka susimokėti. Pavyzdžiui, Ukraina turėjo sutikti su beveik 30 proc. metinių palūkanų, Islandija – apie 17 proc., kitoms, mažiau nuo kojų nusivariusioms, jos svyruoja tarp 5-11 proc.

O jei paaiškėja, kad staiga neliko pinigų paskolą grąžinti arba būtų gerai nors kiek atitolinti mokėjimo terminus, TVF mergaitės maloniai pažada – viskas bus gerai – sumokėsite baudą, kuri galbūt viršys jūsų metinį BVP, ir būsime atsiskaitę.