“Nemokėsim mes tų pinigų jokiems britams ir olandams”.
Šiaip Islandija – keista šalis. Valgo jos gyventojai pūdytą ryklieną, o pravažiuodami pro tą vienintelį likusį nenukirstą medį, fotografuoja ir šaukia “miššškas, miššškas!”. Kadangi gyvena saloje, tai labai brangu importuoti bet kokias prekes. Todėl viską pasigamina patys. Prie geizerių augina net apelsinus. Šiaip jiems nieko nereikia – viską jie turi. Ir nelabai jie jaudinasi, ką apie juos kas pagalvos. Šiuo atveju – ypač.
Šeštadienį referendume jie išsakė savo nuomonę apie tai, ar mokėti (aišku, kad nemokėti) kompensacijas Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų piliečiams, praradusiems indėlius žlugusiame Islandijos banke Icesave.
O kad jie balsuos prieš, buvo aišku iš anksto. Nes kas norėtų iš savo kišenės pakloti 60 tūkst. JAV dolerių? Aš tikrai nenorėčiau. Bet man gal ir neprireiks, o va islandams net ir po referendumo kažin ar pavyks išsisukti – sudegusių indėlių savininkai britai ir olandai teisme iš Islandijos prisiteisė dalį prarastų pinigų – 5,7 mlrd. eurų.
Įdomumo dėlei reikia pasakyti, kad šiaip jau tai yra keistas teismo sprendimas. Bet britams ir olandams byloje atstovavo labai patyrę advokatai, o Islandija, kuriai, kaip mes jau žinom, nelabai kas rūpi, atsiuntė pradedančiuosius, ir tie prakišo.
Jie, ir visi islandai. Nes pinigus jie turės grąžinti iš savo kišenės, ir čia susidaro ta minėta apvali sumelė – maždaug po 60 tūkst. dol. vienai islandų šeimai, arba po 100 dolerių iš kiekvieno suaugusio islando kas mėnesį iki 2025-ųjų.
Prie ko čia islandas?
Ogi Islandijos vyriausybė pati pinigų neturi. Bandė tam reikalui gauti užsienio kreditorių paskolą, bet niekas nesutiko skolinti.
O britai ir olandai pinigų nori DABAR. Tai ką daryti? Islandija priversta atimti pinigus iš gyventojų. Su miglota perspektyva “numatyti grąžinimo mechanizmą”.
Bet įdomiausia visoje šioje istorijoje yra pats referendumas. Islandija sako, - ką tas teismas, ką tas “teisinės valstybės” statusas, ką ten tie britai su olandais. Tegu mūsų piliečiai patys pasako, ar duos pinigų.
Kol kas, suskaičiavus 30 proc. balsų, tik 2 proc. pasiryžę duoti.
O kas toliau?
TVF’as pašiurpęs – o jeigu Islandija vėliau surengs panašų referendumą ir nuspręs negrąžinti kreditų? Ta proga net svarsto galimybę nebeduoti jau seniai pažadėtų 2,1 mlrd. dolerių, skirtų Islandijai kapstytis iš krizės.
Didžioji Britanija norėtų apskųsti patį referendumo surengimo veiksmą, tik dar nesugalvojo, kur kreiptis, nes nėra tokios institucijos, kuri teistų valstybę. Tad vietoj to kažką rėkauja skėsčiodami rankom, atseit “to dar Pasaulis nematė” ir “Beprasmis tas jūsų referendumas”.
O islandai? Šalies prezidentas Grimssonas džiaugiasi. Rimtai. Patenkintas, kad gyventojai tokie aktyvūs, kad tiek daug jų sekmadienį atėjo prie balsadėžių, ir šiaip, kad neabejingi. O kaip bus su referendumo rezultatais?
“Va kai bus rezultatai, tada ir galvosim”, - sako su šypsena.
Ir tikrai, kai pagalvoji, - ko čia rūpintis iš anksto?

"G.Brownas Islandijoje"