Genetiškai modifikuotą bulvę, kurią nuo šiol leidžiama auginti Europos Sąjungoje, sukūrė chemikalų gamintoja BASF. Ne maistui. Tam, kad būtų išgaunama daugiau krakmolo, naudojamo, pavyzdžiui, popieriaus pramonėje.
Ar tokia bulvė garuos ant mūsų stalo?
Iš pradžių ne.
Kol nesusikryžmins su kitomis bulvėmis kituose laukuose. O tada jau nei austrai, nei italai, kurie atsisakė leisti tokias bulves kultivuoti, nieko nepadarys.
Gal nieko blogo?
Iš esmės įrodymų, kad genetiškai modifikuotas maistas kenkia žmogaus organizmui, nėra. Vienintelis aiškus dalykas – kad, pavyzdžiui, šita konkreti bulvių rūšis sukuria imunitetą kai kuriems antibiotikams. Jei tiksliau - į bulvių, kurių pavadinimas yra “Amflora”, DNR yra įterptas genas nptII, o jis savo ruožtu sukuria atsparumą plataus profilio antibiotikui kanamycinum. Paprastai tariant, genas, kuris nesunkiai gali prasibrauti ir į žmogaus DNR, padaro organizmą pažeidžiamą ligoms, gydomoms šiuo antibiotiku.
GM maisto rėmėjai sako, kad bijoti nėra reikalo. Atseit, JAV 90 proc. visos sojos yra modifikuota. O Europoje modifikuotus kukurūzus jau seniai augina ta pati Austrija, ta pati Italija, taip pat – Vengrija, Prancūzija, Graikija, Vokietija ir Liuksemburgas. Ir – nieko.
Ir – nieko, greitai visi valgysim tą genetiškai modifikuotą maistą, nes jo šalininkų gretose yra ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barrosas. “Gal orientuokimės į mokslą, o ne į tas emocijas pagaliau?”, - klausia jis, ir, kaip teigiama, visai nevartoja nei sojos, nei kukurūzų.