Ir vilkas sotus, ir avis nepersivalgiusi

April 28, 2009 by Atidaryta

Patiekalas – košė. Maistinga ir skani  vilkui, bet per daug kaloringa ir prėska aviai (nors ji pati ją ir išvirė). Todėl ji suvalgo pusę, o likusią dalį atiduoda jam ir dar uždeda spirgučių . Rezultatas: jis sotus, o ji nepersivalgiusi. Mikro lygmenyje tokie kompromisai – darnios vilko ir avies šeimos pagrindas, o makro lygyje, pasirodo, ekonomikos variklis.

Automobilių gamintojas  “Opel” šiuo atveju atstoja patiekalą, o pusryčiautojų vaidmuo atitenka Rusijai ir Vokietijai (abu jie tikina, kad apskritai niekada nepusryčiauja, o juo labiau nevalgo košės).

Vis dėlto Vokietija (avis)  sutinka merkti šaukštą į košę tik tuo atveju, jei vilkas (Rusija) irgi valgys. Vilkas sutinka valgyti tik tuo atveju, jei avis suvalgys ne mažiau negu pusę, o košė bus paskaninta spirgučiais. Sandoris abiem atrodo priimtinas, todėl sėdama prie stalo (pusryčių ar derybų).

Rusija sutinka iš “General Motors” pirkti šiuo metu nuostolingą (be spirgučių) “Opelį”, jei Vokietijos vyriausybė jį paskanins maždaug  3 mlrd. eurų (negrąžintinai, nors vyriausybė net neturi “Opel” akcijų”) parama. Vokietija sutinka ir rezervuoja reikalingą sumą – svarbiausia, kad kas nors imtųsi gaivinti strateginę šalies bendrovę, kad netektų išmesti košės kaip tik tada, kai padažas jau pagamintas.

Iš šono  viskas taip ir atrodo: “General Motors” ieško, kam veltui atiduoti merdintį “Opelį” (nes GM užtenka ir savų problemų), o Vokietija pasiryžusi atseikėti tiek pinigų, kiek prireiks, kad naujasis savininkas (net jei tai Rusijos bendrovė “GAZ” arba tariama jos konkurentė šiame sandoryje – automobilių gamintoja “Magna” ) “Opelį” vėl pastatytų ant kojų. Juk nepriklausomai nuo to, kieno rankose kompanija atsidurs, ji vis tiek tebebus Vokietijos “pasididžiavimas”.

Tačiau jei mėgstate sąmokslo teorijas, - po košės yra ir desertas. Jo pavardė – O.Deripaska. Rusijos milijardierius (drąsiai vadintinas oligarchu) kontroliuoja tiek jau minėtą “GAZ”, tiek “Magną”, ir – svarbiausia – kuria konsorciumą, į kurį be  “GAZ”, ir “Magnos” įeina ir nacionalinis Rusijos bankas “Sberbank”. Taip bent jau teigia Vokietijos "Rheinische Post", besiremiantis “savais kanalais iš Kremliaus”, nors tokią informaciją puolė neigti visos derybose dalyvaujančios pusės.

Jei tai tiesa, “Opelį” – strateginį Vokietijos pasididžiavimą - perka ne kas kitas, o tieisog Kremlius, tik O.Deripaskos rankomis. Mat Vokietijos kanclerė A.Merkel neseniai pažadėjo paramą “Opeliui” tik tuo atveju, jeigu atsiras “privatus investuotojas”.  Irgi, matyt, dėl akių, nes krizės laikotarpiu skirti 3,3 mlrd. eurų Kremliaus įsigytai bendrovei atrodytų šioks toks lazdos perlenkimas. Vis dėlto galutinis tikslas aiškus: Vokietija pasiruošusi susimokėti Rusijai, kad tik ši valgytų ir reabilituotų jos kulinarinius sugebėjimus. 
Posted in | 3 Comments »

3 comments:

Anonymous said...

Nerandu per paieskas tokio Rheinische Post straipsnio...

Atidaryta said...

http://www.rp-online.de/public/article/wirtschaft/news/699961/Russen-wollen-Opel-kaufen.html

Niekosau said...

Labai literaturiskai graziai sukomponuota(nors skliausteliai varo i nevilti). Siaip turiu pasakyti, vienas geresniu blogu. viskas ko reikia, idomiai, be pilstymu ir nenurasyta nuo delfio. Tik pasigendu isvadu kartais, nes pats nesu politologas ir ju pasidaryti nesu ekspertas. pavyzdziui, nu ir kas is to, kad nusipirks tas kremlius opeli? ar tame yra kazkoks pavojus, ar cia paciam reikia susiproteti, ar tik noreta pati fakta konstatuoti, ir jokiu tolesniu izvalgu net nereikia?

Post a Comment