Alus iš miltukų

July 28, 2009 by Atidaryta

Vienas draugas ne taip seniai į “Facebook’ą” įkėlė nuotrauką iš savo 30-ojo gimtadienio, kur jis net prisimerkęs iš malonumo ragauja “Uteną” iš mėlynos skardinės. Bet stebiuosi ne tuo – aš irgi mėgstu Uteną, ir iš skardinės – taip pat, kad ir ką sakytų ekspertai apie butelių privalumus. Labiau nustebino vienas komentaras po nuotrauka: “tai kodėl dabar alų iš miltelių”? Ir jubiliato atsakymas: “žinau, žinau, bet ką darysi, kitokio nebuvo”. Tada nusistebėjau – nuo kada lietuviškas alus tapo “chemija”. Bet paskui pamažu ir iki manęs atėjo “gandas”: pasirodo, lietuviškos daryklos jau metų metus vaikosi greito pelno ir apeina šimtametes alaus virimo tradicijas, pagreitindamos fermentaciją, genetiškai modifikuodamos mieles ir “pildamos kažkokius miltelius”. Nesvarbu, kad tokia ir yra pramoninė alaus virimo technologija, naudojama tiek Vokietijoje, tiek Čekijoje, Airijoje ar Kinijoje.

Landsbergiška retorika kalbant, kas galėtų paneigti, jog kai kurie Lietuvos marketingo guru būtent tokia vis didesnį populiarumą įgaunančia legenda apie "cheminį alų" mėgina pakeisti iki šiol džiuginusią gražią lietuviško alaus pasaką, ir, be abejo, į rinką atvesti kažką naujo. Nelietuviško, žinoma.

Akys užkliūva už ką tik prekyboje pasirodžiusių alaus naujienų iš Čekijos. Skonis, aišku, mažai kuo skiriasi (ir nesimėtykit akmenim – visi eksportiniai alūs yra toje pačioje skonių skalėje). Užtat iš pirmųjų prisistatymų aišku, kad čia kaip tik ir atkeliauja toji alternatyva “vietinei chemijai” - pagaminta pagal “tikrą” receptūrą, be jokių miltukų – mažoje daryklėlėje, kur vos ne pats šeimininkas rankomis alų pilsto į butelius ir su meile įdeda į pintinėlę pirkėjui.

Kažkodėl labai primena, kaip ką tik sėkmingai buvome įtikinti, kad reikia gerti ne “užsieninę”, o lietuvišką - “Olia lia” colą. Skonis irgi mažai kuo skiriasi, bet ką reiškia sužinoti, kad kažkur pajūryje pastarąją su meile “verda” seksualios chemikės, kai tuo tarpu “Coca Colą” pramoniniu būdu “kepa” Alytaus fabrikas (o kad iš miltukų – ir sakyti nereikia, seniai visi žino).

Tad, tęsiant filosofine gaida, ar tik ne čekų bravoras sumanė sudrebinti Lietuviško salyklo pamatus. Ir ar tik ne to paties uodo (žemaičiai pasakytų – Kuisio) zvimbimas čia girdėti?

Posted in | 4 Comments »

4 comments:

Anonymous said...

Nepaprastai taiklus komentaras. Sveikinu autorių neinant banaliais keliais ir stengiantis "pažvelgti giliau".

mm mmmm said...

hmmm mmm mmm
o kas čia blogo?
būtų mano valia uždrausčiau natūralius produktus. Jie paprasčiausiai nevalgomi ir nesveiki. Man patinka posakiai-šūkiai "atagl į gamtą", arba "atsisukime į savo šaknis" ir t.t. Viso to geriausia interpretacija pridėčiau: taip taip - tai grįškim į tikrą pradžią, kai buvom bezdžionės :) :)... taigi nebūtų chemijos, nebūtų ir daugumos mūsų! dar XVIa. buvo manoma, kad žemė neišmaitins tokio kiekio žmonių... o dabar vis europiečiai pilsto pieną į upes ir ant gatvės, nes nėr kur jo dėt. Taigi džiaukimės, kad jau natūralūs dalykai nebenudojami lietuvoje - tiesiog daugiau bus sveikesnių ir laimingesnių lietuvių, o gal net lietuviai taps pažangūs žmonės, o ga net pasauliečiais neužilgo :)... bet viskas prasideda kokia chemija remiamės, ta kuri nenatūraliai natūrali, ar ta, kuri ssuintentinta ir aiški

Simas said...

Kodėl manote, kad jei jau kritikuojami "milteliai", tai jau būtinai ruošiamasi įvesti kažką nelietuviško? Dar negirdėjau, kad kuris nors užsienietiškas alus pozicionuotųsi kaip "natūralus, ne iš miltelių". Yra daug būtent lietuviškų kompanijų, kurios pozicionuojasi kaip gaminančios natūralų alų - Vilniaus alaus daryka (NEMAISYTI SU TAURO!), Kauno alaus darykla (NEMAIŠYTI SU RAGUČIU!). Čia paminėjau tik tas, kurios NACIONALINĖJE spaudoje save pristato kaip natūralų alų gaminančios. Taip pat manau natūralų alų gamina visos Pasvalio-biržų alaus darykos/daryklėlės, Alytaus "Daiga" ir dar kelios dešimtys kitų (užeikit kada į "Alaus namus" vilniuje - pamatysit kokį 1% lietuviško alaus raciono), tik jos reklamuojasi regioninėje spaudoje ir ne taip matosi.

O šiaip alaus mėgėjams ne paslaptis, kad nuo pat to laiko kai Švyturį, uteną, kalnapilį ir Taurą nupirko užsieniečiai, jie siekia "pagrietinti procesą". Konkrečiai iš buvusio Švytuo darbuotojo gidrėjau tokį komentarą iš karto po to kai Švyturys atiteko HBH (~1998 m.) - "anksčiau alų raugindavo 30 dienų, dabar priberia miltelių ir po 10 dienų pilsto į buteliukus".

Anonymous said...

NorfosPC atsirado "mini kioskeliai"- alus.lt, kurie prekiauja pilstomu alumi.
Alaus pasirinkimas nėra didelis, bet užtenka.
Žinoma, skonis labai skiriasi nuo tų, kuriais prekiauja PC.
Kokia to alaus sudėtis, ir, ar nėra dedami tie patys "milteliai", tai negaliu nei patvirtinti, nei paneigti,..nes gamybos procese nesu dalyvavęs. Esu tik ragautojas- alaus mėgėjas.

Post a Comment