Šią savaitę visai šalia Prezidentūros ant sienų buvo išklijuoti reklaminiai plakatai.  Laiku ir vietoje. Ypač – vietoje. Ten, kur užsieniečiai nesusilaiko nepažymėję vienos kitos kertės kai niekas (išskyrus stebėjimo kameras) nemato jų, o jie niekur nemato tualeto.

Reklama iš pažiūros subtilesnė  už subtilią. Siena, kurioje lopinėlis nukritusio tinko atidengia plytas. Ir užrašas – “Prostenal”. Vieni praeiviai eina ir praeina (ypač moterys), kiti stabteli ir sukrizena, treti juokiasi iki nukritimo, arba sustoję fotografuojasi.

“Vaistai.lt” aiškina, kad “Prostenal” – kapsulės, padedančios palaikyti prostatos veiklą. O reklama, kurios oficialus pavadinimas – “Visa griaunanti srovė” (va dėl ko prie Prezidentūros ištisai nubyra tinkas), gali užkliūti nebent jautriems restauruotojams arba davatkoms. Todėl niekam ir neužkliūna. Ir niekam į galvą neateitų, kad joje raginama stipria srove niokoti valstybinių institucijų pastatų sienas. Priešingai – geranoriška užsimenama, kad vargšai užsieniečiai prieš eidami į Vilniaus senamiestį turėtų bent kelis mėnesius pagerti tų kapsulių - kad "šventas reikalas" nepatupdytų į areštinę. 

“Prostenal” aš nereklamuoju. Ir jokių pinigų už šio vardo paminėjimą man niekas nesumokėjo. Bet negalėjau susilaikyti neradusi "devynių skirtumų" tarp neplėštinos nuo sienų (net jei reklamuojamas ne itin subtilumui pasiduodantis produktas) ir šiuo požiūriu priešingos reklamos – apie pastarąją šiandien rašo daugelis Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Indijos ir kitų šalių dienraščių. O šios audros kaltininkas – ne koks klimato atšilimas, o gilias šaknis (ir tikrai didelį reklamos biudžetą) turintis Burger Kingas.

Madride šįryt galvotrūkčiais buvo nuplėšinėjamos reklamos, kuriose vaizduojama Induistų garbinama deivė Lakšmi, vietoj pagalvės apsižergusi didžiulį mėsainį. Induistų bendruomenės jau kreipėsi į teismą, ir nors kai kurie reklamos poveikio analitikai (bent jau Lietuvoje) linkę aiškinti, atseit neigiamas paminėjimas visada geriau nei jokio, tačiau Burger King’ui gresia milijoniniai ieškiniai už religinių jausmų įžeidimą, ir kažin ar sprendimas “Texican Wooper’į” pakišti vegetarų deivei po užpakaliu atsipirks. Juolab kad atsirado šimtai svetainių, kuriose tyčiojamasi ir iš Burger Kingo, ir iš jo ypatingojo mėsainio. Liežuvis neapsiverčia, bet jo valgymas per vieną dieną įgijo daugybę sinonimų ir prasmių, vargu ar paskatinsiančių Texicaną valgyti kitiems matant.

P.s. “Texican Wooper” yra kaip tik tas mėsainis, kurį atskiru nurodymu yra uždraudę induistų dvasiniai vadovai, mat jame nėra nė vieno leistino produkto. Gal tai turėjo omeny reklamos autoriai, virš Lakšmi galvos užrašę “La merienda es sagrada” – “šventas užkandis”. Logiška: jei kažko negalima (kaip ir prie Prezidentūros), argi tai ne “šventas reikalas”?

P.p.s. Jei nesate induistai ir norėtumėte tokį patiekalą pamėginti pasigaminti namie, radau mėsainio įdaro sudėtį: jautienos kepsneliai (induistams jautiena draudžiama), čili padažas (jautiena (ta pati, induistams draudžiama), svogūnai (induistams simbolizuoja nedoras aistras ir yra draudžiami), česnakai, aitrieji pipirai ir anyžiai), bei iš kiaušinių (jie induistams draudžiami) pagamintas majonezas.