Viena Vankuverio mados parduotuvė “F as in Frank Vintage” per Olimpines žaidynes vitrinoje sustatė spalvingai aprengtus indėnų manekenus. Su plunksnomis, apgobtus spalvingais dekučiais. Atseit, Olimpiada, pagarba skirtingoms tautoms ir papročiams, o indėnas be dekučio – ne indėnas.
Tie dekučiai turi pavadinimą. “HBC point blanket”. XVIII amžiuje Šiaurės Amerikoje tai buvo piniginis vienetas. “HB Company” gamino margus pledukus ir “pardavinėjo” juos čiabuviams, mainais už bebrų kailius. Čiabuviams tie dekučiai tikrai labai patiko – tokių jie nemokėjo pasigaminti.
Bet greitai baltieji suprato, kad pledukai gali pasitarnauti kur kas labiau nei priemonė gauti medžiotojų trofėjų.
Vieną dieną indėnai ėmė kristi kaip lapai. Nuo tuberkuliozės. Išmirė tūkstančiai, ir niekas nesuprato, kaip kilo ligos protrūkis, ir kodėl susirgdavo tik indėnai.
(Beje, nejučia prisiminiau Kiaulių gripą, kuris kažkodėl daug pavojingesnis meksikiečiams nei kitų tautų atstovams. Bet čia jau sąmokslo teorija).
Taigi. Dekučiai.
Vankuverio indėnų bendruomenė, vadovaujama šiuolaikinio meno atstovo Sonio Assu, kreipėsi į “F as in Frank Vintage” prašydama iš vitrinos išimti manekenus, aprengtus genocido priemonėmis.
“F as in Frank Vintage” tik pasijuokė. “Mes čia jus reklamuojam, o ne diskriminuojam”, - paaiškino.
Tik kai indėnai per FB ir Twitterį sukėlė skandalą, parduotuvininkai (beje, naktį) plunksnuotus manekenus kažkur paslėpė. Net atsiprašė Sonio Assu, ir prisipažino tik dabar sužinoję HBC point blanket reikšmę.
Panašios istorijos dažnai nutinka Australijoje (ir šiaip jau – pavadinę ką nors “aborigenu” – ta prasme – Australijoje galėtume pretenduoti į laisvės atėmimo bausmę). Nors patys australai labai mėgsta turistams pardavinėti suvenyrus su mažučiais aborigeniukais, tais, kuriems tik 1962-aisiais leido balsuoti rinkimuose, ir kurių tik 2008-aisiais atsiprašė už “prarastąją kartą”.
O ir Lietuvoje kartais taip nutinka. Ir net ne kieme ar gatvėje, kur vaikai dainuoja dainelę “imkit vaikai pagaliuką ir primuškit tam tikros tautos atstovą” arba “kitos tautos atstovas - bedruskis”.
Tas pats – net ir socialinėse reklamose. Nežinau, ką pasakytų amerikietis Petras, pamatęs apie save filmuką (cituoju iš atminties): “Tai Petras. Jis labai serga. Ne, ne peršalimu ir ne gripu. Serga netolerancija. Nebūk Petras”