Telefoninė Nikah – įprastas dalykas islamą išpažįstančiuose kraštuose. “Asmenys, negalintys sudalyvauti savo vestuvėse, renkasi telefoninę santuoką”, - oficialiai sakoma apie šį veiksmą (būtent – veiksmą, nes kaip nors kitaip – ceremonija ar įžadais – pavadinti nekyla ranka). Ir nors labai primena tų pačių musulmonų “tu man ne žmona - tu man ne žmona - tu man ne žmona” skyrybas, iki šiol Pakistane ir kitose šalyse tai buvo praktikuojama, nors ir buvo laikoma “ne visai teisėta”. Bet kam sukti galvą dėl to, kas yra šeimos reikalas? Jei gerai vyrui ir žmonai, vadinasi, gerai vyrui ir žmonai.
Bet dabar šis klausimas pakilo iki užsienio politikos aukštumų.
Ir negerai nei vyrui, nei žmonai, nei Indijos bei Pakistano politikams.
Mat tuoktis ruošiasi dviejų priešiškų valstybių sporto žvaigždės – Indijos tenisininkė ir Pakistano kriketo žaidėjas. Dar neseniai jų artėjančios vestuvės buvo vadinamos vilties santuoka, o abiejų šalių politikai tikėjosi, kad garsenybių ryšys taps pretekstu ir Indijos bei Pakistano santykių atšilimui (beje, Pakistane entuziazmo net gerokai daugiau nei Indijoje).
Bet kur buvusi, kur nebuvusi, atsirado pakistaniečio žmona. Ji tikina, kad dar 2002-aisiais susituokė su kriketininku telefonu.
Dar ji kaltina tariamą sutuoktinį jos papirkinėjimu, kad tik ta tylėtų ir niekam nepasakotų.
Kas belieka – tyrėjai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl mėginimų neteisėtai susituokti ir papirkinėjimo.
O Iranas, Pakistanas ir Indija po ką tik aplankiusio džiaugsmo dėl būsimo bendro dujotiekio (patikėkit, iki susitarimo tiesti tuos vamzdžius išlieta labai daug diplomatų prakaito) vėl kelia amžiną kaip gyvenimas klausimą: kaip dirbti ir dalintis dujomis, jei net susituokti nesiseka?